January 1, 2020

Naujas oro uostas

Dėl naujo oro uosto statybos būtina nuspręsti skaidriai ir greitai.

2019 m. birželį iš tuometinio ministro lūpų nuskambėjo netikėta visuomenei žinia, jog Susiekimo ministerija svarsto apie naujo pagrindinio šalies oro uosto statybą. Iki tol, viešai skelbiami oro uostų plėtros planai apėmė infrastruktūros plėtrą esamuose šalies oro vartuose.

Nors ir netikėta, pradėta diskusija yra svarbi bei savalaikė: Lietuva privalo turėti tinkamą infrastruktūrą keleivių ir krovinių aptarnavimui. Keleivių oru skaičius pasaulyje artimiausius dvidešimt metų augs po maždaug 4-4,5 proc. kasmet. Tokias prognozes pateikia tarptautinės organizacijos, kaip oro linijų bendroves jungianti IATA ar oro uostų sąjunga ACI bei didieji pasaulio lėktuvų gamintojai. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose 2019 m. bus aptarnauta apie 6,5 mln. keleivių. Jei Lietuvoje oro keleivių skaičius augs vidutiniu pasauliniu tempu, 2039 metais pasieksime 14 mln. keleivių. Ar ši prognozė per daug optimistinė? Pastaruosius dešimt metų, Baltijos šalių oro uostuose keleivių skaičius augo po 9 proc. kasmet. Mūsų regiono gyventojai oro transportu vis dar naudojasi rečiau nei Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse gyvenantys asmenys, tad 4 proc. metinis augimas Lietuvai gali būti net labai atsargi prognozė. 2039 m. skamba kaip tolima ir neapčiuopiama data, tačiau galimos naujo oro uosto statybos kontekste tai nėra ilgas laikotarpis. Lenkijoje, diskusija apie naujo oro uosto poreikį šalia Varšuvos prasidėjo šio amžiaus pradžioje. 2005 m. vietos aviacijos priežiūros institucija užsakė dvejus metus rengtą galimybių studiją. Pagal atliktą analizę, siūlomas sprendimas statyti naują oro uostą nugulė į transporto infrastruktūros plėtros strategiją, patvirtintą 2010-2013 metams. Pagreitį projektas įgijo tik 2017 m. pasikeitus šalies valdžiai. Šiuo metu numatyta oro uosto atidarymo data yra 2027 m. Net jei projektavimas ir statybos vyks sklandžiai, nuo diskusijų pradžios iki pirmojo lėktuvo nusileidimo bus praėję daugiau nei 20 metų.

Lietuvos ambicijos ir infrastruktūros poreikis nesiekia Lenkijos užmojų: naujojo Varšuvos oro uosto pajėgumai sieks 40 mln. keleivių per metus su galimybe juos išplėsti iki 100 mln. Viešai diskutuojant apie galimo naujo oro uosto Lietuvoje statybas, nuskambėjo gan logiška atidarymo data – 2035-ieji. Kaip matome iš naujo centrinio Lenkijos oro uosto projekto pavyzdžio, pakankamai ilgai užtrunka diskusijos su visuomene, naudotojais bei verslu. Paties naujo oro uosto projektavimas bei statybos gali trukti daugiau nei penkerius metus. Lietuvai svarbu kaip įmanoma greičiau priimti strateginį sprendimą, apskaičiavus jo naudą ir įvertinus ekonominius, socialinius ir šalies konkurencingumo aspektus. Privatus verslas investuoja ir plečiasi dabartiniuose oro uostuose arba aplink juos. Jeigu būtų priimtas sprendimas statyti naują oro uostą, svarbu nutarti, kas nutiks su esamais Vilniaus ir Kauno oro uostais. Valstybė taip pat investuoja į esamus oro uostus, todėl operatyviai priimtas sprendimas leistų efektyviai planuoti investicijas iki naujo oro uosto atidarymo. Ypatingai svarbu yra priimti sprendimą skaidriai. Šiame procese svarbios konsultacijos tiek su visuomene, tiek su industrijos atstovais. Aiškumo stoka projektą apipina mitais ir aviacijos bendruomenė spekuliuoja remdamasi atsitiktinai nutekėjusia informacija. 2018 m. Lietuvos oro uostai samdė Nyderlandų bendrovę „InterVistas Consulting“, kuri nagrinėjo naujo oro uosto statybos galimybes bei analizavo oro uostų koncesijos modelį, tačiau studijos išvados nėra viešai paskelbtos. Šiuo metu yra skelbiama, jog Susiekimo ministerija pradėjo ruošti ilgalaikę Lietuvos susiekimo plėtros strategiją iki 2050 m. Ar šioje strategijoje bus įtvirtintas sprendimas dėl esamų oro uostų infrastruktūros plėtros ar naujo oro uosto statybos? Kokie aspektai bus vertinami priimant sprendimą? Ar strategijos rengimo metu vyks konsultacijos su rinkos dalyviais? Sprendimo priėmimo procesas šiai dienai nėra aiškus.

Vienas sunkiausiai valdomų pavojų tokio dydžio projektuose – politinė rizika. Priimant strateginius sprendimus svarbus politinis sutarimas aukščiausiuose sluoksniuose, kadangi tokio masto projektai nėra įgyvendinami per vieną rinkiminį ciklą. Mūsų šaliai, neturinčiai nacionalinio vežėjo, yra kritiškai svarbu sukurti ir išlaikyti tinkamą infrastruktūrą, konkuruojant su aplinkinėmis šalimis. Pagrindinis infrastruktūros valdytojui keliamas tikslas neturi būti tiesioginė finansinė grąža, o sukurta patraukli aplinka investuoti į aviacijos sektorių bei taip generuojama pridėtinė vertė. Būtų sukelta nepataisoma žala šalies ūkiui ir eksportui jei keleivių ar krovinių srautas būtų ribojamas dėl infrastruktūros trūkumo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

KONTAKTAI

Adresas: Konstitucijos pr. 9 - 63, Vilnius 
Įmonės kodas: 305191434
El. Paštas: info@cavia.lt
Telefonas: +370 682 53590
SUSISIEKTI

CAVIA

Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) yra pelno nesiekianti visuomeninė organizacija vienijanti proaktyvius Lietuvos aviacijos pramonės atstovus.
APIE MUS
info@cavia.lt
[wpml_language_selector_widget]
linkedin facebook pinterest youtube rss twitter instagram facebook-blank rss-blank linkedin-blank pinterest youtube twitter instagram